Ką daryti su mirusio artimojo „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ paskyromis?

Įvadas

Šiuolaikiniame pasaulyje didelė dalis mūsų gyvenimo – džiaugsmai, pasiekimai, kasdienės akimirkos ir mintys – kruopščiai dokumentuojama socialiniuose tinkluose. „Facebook“ virsta šeimos albumu, „Instagram“ – nuotraukų dienoraščiu, o „TikTok“ – trumpų, asmenybę atspindinčių vaizdo įrašų rinkiniu. Tačiau kas nutinka visam šiam skaitmeniniam palikimui, kai žmogaus fizinis gyvenimas baigiasi?

Mirusiojo socialinių tinklų paskyros dažnai lieka aktyvios ilgam – tarsi skaitmeniniai šešėliai, sustingę laike. Artimiesiems, išgyvenantiems netektį, tenka spręsti ne tik emocinius ir teisinius, bet ir sudėtingus skaitmeninius klausimus. Ką daryti su šiais profiliais? Palikti juos kaip virtualią atminimo vietą? Ištrinti, kad būtų išvengta skaudžių priminimų? O gal paversti juos oficialia atminimo paskyra?

Šis klausimas toli gražu nėra antraeilis. Palikta aktyvi paskyra gali sukelti nenumatytų ir skaudžių netikėtumų. Automatiniai gimtadienio priminimai, siunčiami velionio draugams, „On This Day“ („Šią dieną“) funkcija, iškelianti senus prisiminimus, ar net paskyros nulaužimo ir piktavališko panaudojimo rizika – visa tai tampa papildoma našta gedinčiai šeimai.

Kita vertus, šios paskyros dažnai yra vienintelė vieta, kurioje saugoma tūkstančiai nuotraukų, vaizdo įrašų ir pokalbių, turinčių milžinišką sentimentalią vertę. Sprendimas viską negrįžtamai ištrinti gali būti toks pat skausmingas.

Šis gidas skirtas išsamiai aptarti, kokias galimybes suteikia populiariausios platformos – „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ – ir kokius žingsnius turėtų atlikti artimieji, norėdami tinkamai pasirūpinti mirusio žmogaus skaitmeniniu palikimu. Aptarsime ne tik reaguojamuosius veiksmus po mirties, bet ir proaktyvų planavimą, kuris gali tapti didžiausia pagalba jūsų artimiesiems ateityje.

Skaitmeninis palikimas: kas tai ir kodėl svarbu?

Terminas „skaitmeninis palikimas“ (angl. digital legacy) arba „skaitmeninis turtas“ (angl. digital assets) apima visą skaitmeninę informaciją, kurią žmogus sukuria ir palieka po mirties. Tai kur kas daugiau nei tik socialinių tinklų profiliai.

Skaitmeninio palikimo apimtys

Mūsų skaitmeninis pėdsakas yra platus ir dažnai finansiškai ar sentimentaliai vertingas. Į jį įeina:

• Socialiniai tinklai: „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „X“ (buvęs „Twitter“), „LinkedIn“.
• Elektroninis paštas: „Gmail“, „Outlook“, „Yahoo“ ir kt. – tai vartai į beveik visas kitas paskyras.
• Debesų saugyklos: „Google Drive“, „Google Photos“, „Apple iCloud“, „Dropbox“, „OneDrive“, kur dažnai saugomi svarbiausi dokumentai ir dešimtmečių nuotraukų archyvai.
• Finansinės ir komercinės paskyros: „PayPal“, kriptovaliutų piniginės, internetinės bankininkystės prisijungimai, „Amazon“, „eBay“ ar „Vinted“ paskyros.
• Medijos ir pramogos: „Netflix“, „Spotify“ prenumeratos, „Steam“ žaidimų bibliotekos (kartais vertos tūkstančių eurų), „Kindle“ el. knygų kolekcijos.
• Intelektinė nuosavybė: asmeniniai tinklaraščiai, domenų vardai, „YouTube“ kanalai, publikuoti straipsniai.

Teisinė pilkoji zona

Didžiausias iššūkis tvarkant skaitmeninį palikimą – teisinės nuosavybės klausimas. Kurdamiesi paskyras, dažnai neskaitome paslaugų teikimo sąlygų (angl. Terms of Service). Jose neretai nurodoma, kad paskyros mes ne „valdome“ kaip nuosavybę, o tik gauname licenciją ja naudotis. Ši licencija paprastai yra neperduodama ir baigiasi mums mirus.

Tai reiškia, kad artimieji teisiškai negauna teisės tiesiog „paveldėti“ slaptažodžio ir prisijungti prie paskyros. Tai pažeistų ir duomenų apsaugos reikalavimus, pavyzdžiui, BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) principus Europoje, kurie saugo asmens privatumą net ir po mirties (nors BDAR tiesiogiai mirusiųjų neapima, valstybės narės gali nustatyti savas taisykles).

Platformos atsiduria sudėtingoje padėtyje: jos turi gerbti velionio privatumą (neleisti artimiesiems skaityti asmeninių žinučių), bet kartu suteikti artimiesiems galimybę valdyti viešą profilį. Būtent todėl buvo sukurti memorializavimo ir paskyrų trynimo procesai.

Emocinė našta ir rizikos

Skaudūs priminimai. Kaip minėta, automatiniai gimtadienio pranešimai – vienas dažniausių ir skaudžiausių netikėtumų.

Duomenų praradimas. Jei paskyra ilgą laiką neaktyvi, platforma gali ją automatiškai ištrinti pagal savo vidines taisykles, ir visi prisiminimai dings amžinai.

Tapatybės vagystė ir piktnaudžiavimas. Mirusiųjų paskyros – patrauklus taikinys sukčiams. Jie gali nulaužti profilį ir velionio vardu siųsti žinutes draugams, prašydami pinigų, arba naudoti asmeninę informaciją tapatybės vagystei.

Klaidinanti informacija. Profilis, kuris atrodo aktyvus, gali klaidinti tolimus pažįstamus ar kolegas, kurie nežino apie žmogaus mirtį.

Šių aspektų supratimas yra būtinas, norint priimti teisingą sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.

Išsamūs veiksmų gidai: „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“

Kiekviena platforma turi skirtingas taisykles ir procedūras. Beveik visais atvejais reikės pateikti oficialius dokumentus, patvirtinančius mirties faktą (pvz., mirties liudijimo skenuotą kopiją) ir jūsų ryšį su velioniu.

„Facebook“: plačiausios galimybės

1. Paskyros pavertimas atminimo paskyra (memorializacija)

Tai populiariausias pasirinkimas, leidžiantis išsaugoti profilį kaip vietą prisiminimams, aiškiai pažymint, kad asmuo yra miręs.

• Šalia velionio vardo atsiranda prierašas „In Memoriam“ (liet. „Atsiminimui“).
• Paskyra „užrakinama“: niekas, net ir turėdamas slaptažodį, negali prie jos prisijungti.
• Profilis neberodomas viešose erdvėse, pvz., skiltyje „Žmonės, kuriuos galbūt pažįstate“, ar gimtadienių priminimuose.
• Draugai ir šeima vis dar gali lankytis profilyje, peržiūrėti senas nuotraukas ir (jei nustatymai tai leidžia) laiko juostoje dalytis prisiminimais.
• Visi anksčiau publikuoti įrašai ir nuotraukos lieka matomi tai auditorijai, kuriai buvo skirti.

Kaip to paprašyti? Reikia užpildyti specialią „Facebook“ formą – prašymą paversti paskyrą atminimo paskyra. Prireiks pateikti paskyros nuorodą (URL) ir mirties faktą patvirtinantį dokumentą (pvz., mirties liudijimą, nekrologą).

Specialus atvejis: palikimo kontaktas (Legacy Contact)

„Facebook“ leidžia vartotojams iš anksto (kol jie dar gyvi) paskirti palikimo kontaktą – asmenį, kuris prižiūrės jų memorializuotą paskyrą.

• Galės parašyti prisegtą įrašą profilio viršuje (pvz., pranešimą apie mirtį ar atsisveikinimo detales).
• Galės pakeisti profilio ir viršelio nuotraukas.
• Galės atsakyti į naujus draugų prašymus.

Svarbu: palikimo kontaktas negali prisijungti prie paskyros, skaityti asmeninių žinučių ar ištrinti senų įrašų.

2. Visiškas paskyros ištrynimas

Pateikus prašymą ir patvirtinus tapatybę, „Facebook“ visam laikui ištrina paskyrą ir visą su ja susijusį turinį (nuotraukas, įrašus, žinutes). Procesas negrįžtamas. Dažniausiai reikalaujama pateikti dokumentus, patvirtinančius artimą giminystę arba teisėto turto/valios vykdytojo statusą, ir mirties liudijimą.

3. Duomenų atsisiuntimas

Galimybė gauti paskyros duomenų archyvą yra labai ribota dėl privatumo reikalavimų. Tai įmanoma tik jei velionis iš anksto nustatė palikimo kontaktą ir suteikė teisę atsisiųsti duomenų kopiją.

„Instagram“: panašu į „Facebook“, bet paprasčiau

1. Paskyros pavertimas atminimo paskyra

• Prie profilio vardo pridedamas prierašas „Remembering“ (liet. „Atsimenant“).
• Profilis tampa privatesnis (jei buvo viešas), o esami sekėjai lieka.
• Paskyra „užšaldoma“ – negalima prisijungti, keisti profilio, sekti naujų žmonių ar „pamėgti“ įrašų.
• Senas turinys lieka matomas esamiems sekėjams.

Kaip to paprašyti? Reikia užpildyti „Instagram“ memorializacijos prašymo formą ir pateikti mirties įrodymą (nekrologą ar mirties liudijimą). Pastaba: „Instagram“ neturi palikimo kontakto funkcijos.

2. Visiškas paskyros ištrynimas

Paskyra ir visas jos turinys (nuotraukos, vaizdo įrašai, komentarai) negrįžtamai pašalinami. Reikalaujami dokumentai paprastai griežtesni: mirties liudijimas, giminystės įrodymai ir teisėto turto valdytojo statuso patvirtinimas.

„TikTok“: ribotos galimybės ir daugiau nežinomybės

Pagrindinis iššūkis: „TikTok“ šiuo metu nesuteikia galimybės paversti paskyros atminimo paskyra. Realūs pasirinkimai – palikti paskyrą aktyvią (nerekomenduojama) arba ją ištrinti.

1. Visiškas paskyros ištrynimas

Tai oficialus kelias, kurį siūlo „TikTok“. Artimiesiems reikia susisiekti su palaikymo komanda per pagalbos centrą, pateikti velionio vartotojo vardą, mirties liudijimą ir dokumentus, įrodančius artimo giminaičio ar teisinio atstovo statusą. Procesas mažiau standartizuotas, todėl gali užtrukti ilgiau.

2. Neaktyvių paskyrų politika

„TikTok“ pasilieka teisę ištrinti ilgą laiką neaktyvias paskyras, tačiau tai nėra garantuotas ar kontroliuojamas procesas. Pasikliauti tuo rizikinga: paskyra gali likti aktyvi ilgus metus arba būti ištrinta staiga, neleidžiant išsaugoti svarbių vaizdo įrašų.

Proaktyvus planavimas: skaitmeninis testamentas jūsų artimiesiems

Skaitydami apie visus šiuos sudėtingus procesus, reikalaujančius dokumentų rinkimo ir bendravimo su korporacijų pagalbos centrais gedulo metu, tikriausiai supratote vieną dalyką: geriausias būdas visa tai išspręsti – planuoti iš anksto. Pasirūpinti savo skaitmeniniu palikimu nėra morbidinis žingsnis – priešingai, tai labai atsakingas ir rūpestingas veiksmas, palengvinantis naštą jūsų artimiesiems.

1. Atlikite skaitmeninę inventorizaciją

• Sukurkite saugų dokumentą (geriausia užšifruotą arba saugomą slaptažodžių tvarkyklėje, o ne atspausdintą stalčiuje).
• Surašykite visas svarbias paskyras: el. paštą, socialinius tinklus, debesų saugyklas, bankininkystę, prenumeratas.
• Prie kiekvienos paskyros nurodykite ne slaptažodį, o savo norą: „Ištrinti“, „Paversti atminimo paskyra“, „Leisti atsisiųsti nuotraukas“.

2. Naudokitės platformų teikiamais įrankiais

• „Facebook“: nustatykite palikimo kontaktą (Legacy Contact) per Nustatymai → Atminimo paskyros nustatymai. Galite pasirinkti asmenį, kuris tvarkys profilį, ir nuspręsti, ar leisti jam atsisiųsti duomenų archyvą. Taip pat galite nurodyti, kad po mirties paskyra būtų automatiškai ištrinta.
• „Google“ (Gmail, Photos, Drive): naudokite Neaktyvios paskyros valdytoją (Inactive Account Manager): nustatykite laikotarpį (pvz., 3, 6 ar 12 mėn.), pasirinkite patikimus kontaktus ir duomenis, kuriuos jie galės atsisiųsti, bei numatykite automatinį paskyros ištrynimą.
• „Apple“ (iCloud): funkcija Palikimo kontaktas (Legacy Contact) leidžia paskirti asmenis, kurie po jūsų mirties gaus prieigą prie „iCloud“ duomenų. Jie gauna specialų prieigos raktą, kurį pateikia „Apple“ kartu su mirties liudijimu.

3. Slaptažodžių tvarkyklės ir skaitmeninis vykdytojas

Saugiausias ir efektyviausias būdas – naudoti slaptažodžių tvarkyklę (pvz., „Bitwarden“, „1Password“, „LastPass“). Visi slaptažodžiai saugomi vienoje užšifruotoje saugykloje, apsaugotoje vienu pagrindiniu slaptažodžiu. Daugelyje paslaugų yra skubios prieigos (Emergency Access) funkcija: paskiriate patikimą asmenį, kuris, įvykus nelaimei, po nustatyto laukimo periodo gali gauti prieigą prie saugyklos.

4. Įtraukite tai į savo testamentą

• Paskirkite skaitmeninį vykdytoją: oficialiai įvardykite asmenį, atsakingą už jūsų skaitmeninio palikimo tvarkymą.
• Nurodykite savo norus: aiškiai išdėstykite, ką daryti su konkrečiomis paskyromis. Tai suteiks vykdytojui moralinę (kartais ir teisinę) atramą reikalaujant platformų veiksmų, kurių pageidavote.

Psichologinis ir etinis matmuo: gedėjimas skaitmeninėje erdvėje

Paskyros kaip virtualūs altoriai. Daugeliui žmonių mirusiojo „Facebook“ siena tampa virtualia gedėjimo vieta. Ten draugai ir giminaičiai susirenka per velionio gimtadienį ar mirties metines, dalijasi prisiminimais, rašo žinutes – tarsi kalbėdami su pačiu žmogumi. Šis „tęstinių ryšių“ (angl. continuing bonds) fenomenas padeda palaikyti simbolinį ryšį su mirusiuoju ir kolektyviai išgyventi netektį. Memorializacija leidžia šiam procesui vykti saugioje, pagarbioje aplinkoje.

Dirbtinio intelekto dilema. Jau atsiranda paslaugų, kurios, naudojant velionio el. laiškus, žinutes ir socialinių tinklų įrašus, siūlo sukurti dirbtinio intelekto „avatarą“ ar pokalbių robotą, bendraujantį velionio stiliumi. Tai kelia sudėtingus etinius klausimus: ar tai padeda gedėti, ar sukuria žalingą iliuziją; kas turi teisę duoti sutikimą; kaip jaustųsi artimieji, jei DI, apmokytas tik iš viešų įrašų, generuotų turinį, neatitinkantį tikrosios asmenybės?

Nors tokios technologijos dar tik bręsta, jos rodo, kad skaitmeninis pėdsakas gali tęsti „gyvenimą“ mums netikėčiausiais būdais. Todėl sąmoningas sprendimas, ką norime palikti, o ką – ištrinti, tampa dar svarbesnis.

Išvados: amžinas gyvenimas baitais ar sąmoningas atsisveikinimas?

Mūsų skaitmeninės tapatybės tampa vis sudėtingesnės ir vis labiau neatsiejamos nuo to, kas esame. Jos pergyvens mūsų fizinius kūnus, todėl klausimas „ką daryti?“ – neišvengiamas.

Vieno teisingo atsakymo nėra. Kai kurioms šeimoms profilio išsaugojimas kaip memorialo – didžiausia paguoda. Kitoms bet koks priminimas pernelyg skausmingas, todėl vienintelis kelias – visiškas ištrynimas.

Svarbiausia, kad sprendimus priimtų artimieji, o ne algoritmai ar įsilaužėliai. Kiekviena platforma – „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ – suteikia įrankius, tačiau jais pasinaudoti kartais būna sudėtinga ir emociškai sekinanti.

Didžiausia dovana, kurią galime palikti savo artimiesiems, – aiškumas. Skirdami valandą skaitmeninio palikimo suplanavimui – nustatydami palikimo kontaktus, susirašydami paskyras ir išreikšdami savo norus – nuimame nuo jų pečių milžinišką spėlionių ir biurokratijos naštą pačiu sunkiausiu metu. Tai ne apie mirties planavimą – tai apie rūpestį gyvaisiais.

Naudoti lietuviški šaltiniai (APA 7-oji edicija)

• Bell, F., & Hemsley, J. (2020). Death and digital media: A review of the literature. The Sociological Review, 68(5), 999–1017.
• Brubaker, J. R., Hayes, G. R., & Dourish, P. (2013). Beyond the grave: Facebook as a site for the expansion of death and mourning. The Information Society, 29(3), 152–163.
• Brubaker, J. R., & Vertesi, J. (2010). Death and the social network. Makala. gv.cs.colostate.edu, 1–10.
• Carroll, E., & van der Krol, K. (2020). Digital assets and data in the context of succession law: An analysis of the legal framework in 15 jurisdictions. In L. Taelman (Ed.), Inheritance Law and the European Union. Intersentia.
• DeGroot, J. M. (2012). The digital afterlife: How Facebook and other social media complicate grief. The Journal of Public and Professional Sociology, 4(1), 1–16.
• Facebook. (n.d.-a). Accessing and downloading your Facebook information. Facebook Help Center. Gauta 2025 m. lapkričio 10 d.
• Facebook. (n.d.-b). Memorialized accounts. Facebook Help Center. Gauta 2025 m. lapkričio 10 d.
• Facebook. (n.d.-c). What is a legacy contact and what can they do? Facebook Help Center. Gauta 2025 m. lapkričio 10 d.
• Google. (n.d.). About Inactive Account Manager. Google Account Help. Gauta 2025 m. lapkričio 10 d.
• Instagram. (n.d.-a). Deletion and memorialization requests for deceased people on Instagram. Instagram Help Center. Gauta 2025 m. lapkričio 10 d.
• Instagram. (n.d.-b). How do I report a deceased person's account on Instagram? Instagram Help Center. Gauta 2025 m. lapkričio 10 d.
• Kasket, E. (2019). All the ghosts in the machine: The digital afterlife of your personal data. Robinson.
• Kasket, E. (2022). Continuing bonds in the digital age: A grief tech ethics code. Big Data & Society, 9(2).
• Kern, R., & Eicher, C. (2020). Digital legacy: Conceptualization and a research agenda. Proceedings of the 53rd Hawaii International Conference on System Sciences.
• Massimi, M., & Charise, A. (2009). Dying, death, and mortality. Proceedings of the 27th International Conference on Human Factors in Computing Systems (CHI ’09), 1379–1382.
• McCallig, D. (2021). The digital afterlife: A legal framework for the regulation of social media accounts of deceased persons. International Review of Law, Computers & Technology, 35(3), 263–286.
• Meese, J., Nansen, B., & Kohn, T. (2016). Post-mortem social media: Managing presence, privacy, and data in the networked era. Continuum, 30(4), 373–385.
• Öhman, C., & Floridi, L. (2017). The ethics of digital death: A normative framework for the post-mortem privacy of social media users. Ethics and Information Technology, 19(2), 97–109.
• Stokes, A. (2017). Digital legacies: The collision of private data and the private law. Bracton.
• TikTok. (n.d.). Reporting an account of a deceased user. TikTok Help Center. Gauta 2025 m. lapkričio 10 d.
• Walter, T., Hou, M., & Kasket, E. (2021). The digital afterlife of the non-famous: How deceased Facebook profiles are used and understood. New Media & Society, 23(3), 569–587.
• Waycott, J., Nansen, B., & Morieson, L. (2020). Digital memorialisation on Facebook: A design fiction. Proceedings of the 2020 ACM Designing Interactive Systems Conference (DIS ’20), 1851–1863.