Kaip atrodė pirmieji mobiliojo ryšio telefonai?

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje mobilusis telefonas yra toks įprastas ir neatsiejamas kasdienybės atributas, kad sunku įsivaizduoti laikotarpį, kai jo nebuvo. Mes nešiojamės kišenėse galingus mini kompiuterius, leidžiančius akimirksniu pasiekti viso pasaulio informaciją, palaikyti ryšį vaizdo skambučiais ir fiksuoti aukštos raiškos nuotraukas. Tačiau kelias iki šio technologinio stebuklo buvo ilgas, o jo ištakos slypi įrenginiuose, kurie šiandien kelia ir šypseną, ir nuostabą.

Šis gidas skirtas nuodugniai pažinčiai su pirmaisiais mobiliaisiais telefonais. Pansime į laikus, kai „mobilus“ reiškė „nešiojamas su didelėmis pastangomis“, o „telefonas“ tebuvo vienintelė jo funkcija. Tai buvo „plytų“ ir „lagaminų“ era – metas, kai mobilusis ryšys buvo ne patogumas, o prabangos ir aukšto statuso simbolis.

Daugelis Lietuvoje prisimena laikus, kai pirmieji mobiliojo ryšio aparatai veikė NMT-450 standartu. Pirmasis Lietuvos judriojo telefono ryšio operatorius „Comliet“ 1992 metais pradėjo teikti paslaugas būtent pagal šį standartą. Kaip pasakoja tų laikų verslininkai, „Comliet“ siūlomi „Nokia 440“ ar „Maxon“ modeliai buvo tikros „plytos“ – gremėzdiški, sunkūs ir brangūs. Vis dėlto pasaulinė mobiliųjų telefonų istorija prasidėjo gerokai anksčiau.

Šioje apžvalgoje detaliai išnagrinėsime, kaip atrodė patys pirmieji mobilieji telefonai – nuo koncepcinių pirmtakų ir prototipų iki komercinių modelių, pradėjusių 1G erą.

Priešistorė: radijo telefonai automobiliuose

Prieš atsirandant mobiliesiems telefonams, kokius suprantame dabar, egzistavo radijo telefonai. Tai nebuvo korinio ryšio (angl. cellular) įrenginiai, o veikiau galingos dvipusio radijo ryšio stotelės, prijungtos prie viešojo telefono tinklo.

Pirmosios tokios sistemos, kaip „Mobile Telephone Service“ (MTS), atsirado JAV iškart po Antrojo pasaulinio karo, apie 1946 metus. Kaip jos atrodė? Tai tikrai nebuvo kišeniniai prietaisai.

Išvaizda ir komponentai. Tipišką MTS sistemą sudarė didžiulė siųstuvo–imtuvo dėžė, montuojama automobilio bagažinėje, ir valdymo pultas su telefono rageliu vairuotojo kabinoje. Dėžė svėrė apie 35–40 kilogramų, o ragelis prie pulto jungtas storu, rumbuotu laidu. Vėlesniuose modeliuose pasirodė mygtukinė rinkimo sistema, pakeitusi rotacinį diską.

Funkcionalumas. Šios sistemos buvo labai ribotos: visi vartotojai mieste dalijosi vos keliais radijo kanalais. Skambinant tekdavo laukti laisvo kanalo, neretai – kreiptis į operatorių, kuris rankiniu būdu sujungdavo pokalbį su fiksuotojo ryšio tinklu. Privatumo nebuvo – turint tinkamą imtuvą, pokalbių klausytis galėjo bet kas.

Ribotumas. Dėl didelės įrangos kainos, mažo kanalų skaičiaus ir milžiniško svorio šie „mobilieji“ telefonai buvo prieinami tik didelėms korporacijoms, valdžios institucijoms ar itin turtingiems asmenims. 7-ajame dešimtmetyje pasirodžiusi „Improved Mobile Telephone Service“ (IMTS) leido automatinį numerio rinkimą ir siūlė daugiau kanalų, tačiau iš esmės tai vis dar buvo automobilinis, o ne asmeninis telefonas.

Revoliuciją nulėmė 1947 m. „Bell Labs“ laboratorijoje gimusi korinio ryšio idėja – teritoriją padalinti į mažas ląsteles (angl. cells), kuriose mažos galios siųstuvai leistų pakartotinai naudoti tuos pačius dažnius. Vis dėlto prireikė beveik trijų dešimtmečių, kol ši idėja tapo realybe.

Pirmasis tikras mobilusis telefonas: „Motorola DynaTAC“ prototipas

Daugelį metų automobilių telefonų rinkoje dominavusią „Bell Labs“ (tuomet priklausiusi AT&T) monopoliją sudrebino „Motorola“. Kol AT&T telkėsi į korinio ryšio diegimą automobiliuose, „Motorola“ inžinierius Martinas Cooperis turėjo kitokią viziją: telefonas turi būti asmeninis – nešiojamas su savimi, o ne pririštas prie automobilio.

1973 m. balandžio 3 d. Martinas Cooperis, stovėdamas Niujorko gatvėje, atliko pirmąjį istorijoje skambutį korinio ryšio telefonu. He paskambino savo tiesioginiam konkurentui Joelui Engeliui iš „Bell Labs“ ir pranešė, kad skambina iš tikro, rankinio mobiliojo telefono.

Jo rankoje buvęs įrenginys – „Motorola DynaTAC“ (angl. Dynamic Adaptive Total Area Coverage) prototipas – tapo visų vėlesnių „plytų“ proseneliu.

Išvaizda. Didelė, kampuota, šviesiai pilkos ar smėlio spalvos plastiko „dėžutė“ be ekrano. Priekinėje dalyje – standartinė 12 mygtukų klaviatūra (0–9, *, #) ir keli funkciniai mygtukai, skirti skambučiui inicijuoti ar baigti. Viršuje – ilga, lanksti guminė antena.

Dydis ir svoris. Prototipas pagal šiuolaikinius standartus buvo milžiniškas: apie 23 cm aukščio (be antenos), ~4,5 cm pločio ir beveik 9 cm storio, svėrė apie 1,1 kg. Dėl formos ir svorio jis greitai gavo „plytos“ (The Brick) ir „bato“ (The Shoe) pravardes.

Techninės savybės. Funkcionalumas – tik skambinti ir priimti skambučius. Baterija buvo silpnoji vieta: po ~10 valandų krovimo kalbėti buvo galima ~30–35 minutes.

Šis prototipas nebuvo skirtas pardavimui – tai buvo koncepcijos įrodymas. Prireikė dar dešimtmečio, kol „Motorola“ sukūrė komercinį modelį ir kol JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) patvirtino mobiliojo ryšio standartus bei paskyrė dažnių juostas.

Komercinė era: „Motorola DynaTAC 8000X“ ir 1G „plytos“

1983 m., praėjus dešimčiai metų po pirmojo skambučio, „Motorola“ pristatė pirmąjį komercinį nešiojamą mobilųjį telefoną – „Motorola DynaTAC 8000X“. Tai būtent tas įrenginys, kurį daugelis įsivaizduoja išgirdę „pirmasis mobilusis telefonas“.

Šis telefonas tapo 9-ojo dešimtmečio statuso simboliu, įamžintu tokiuose filmuose kaip „Volstritas“ (Wall Street), kur juo naudojosi Gordonas Gekas.

Išvaizda. „DynaTAC 8000X“ buvo labai panašus į 1973 m. prototipą, tik nušlifuotas ir pritaikytas masinei gamybai. Dažniausiai – šviesiai pilkos ar kreminės spalvos. Priekyje – 12 skaičių mygtukų ir 9 funkciniai klavišai, skirti tokioms funkcijoms kaip „Siųsti“ (Snd), „Baigti“ (End), „Prisiminti“ (Rcl), „Garsumas“ (Vol) ir pan.

Ekranas. Vietoje skystųjų kristalų ekrano čia buvo maža vienos eilutės raudonų šviesos diodų (LED) indikacija, rodanti renkamą ar atmintyje saugomą numerį.

Dydis ir svoris. Šiek tiek lengvesnis už prototipą – apie 790 g. Matmenys panašūs, ~25 cm aukščio (be antenos). Tai vis dar buvo didžiulė „plyta“.

Techninės savybės. Telefonas galėjo išsaugoti 30 numerių. Baterijos tarnavimo laikas išliko ribotas: apie 30 minučių pokalbio ir maždaug 8 valandos budėjimo režime; įkrovimas trukdavo kelias valandas.

Kaina. Didžiausias barjeras – 3 995 JAV doleriai (1983–1984 m.), kas šiandienos pinigais reikštų penkiaženklę sumą. Akivaizdu, tai nebuvo masinis produktas, o įrankis ir statuso simbolis turtingiausiems verslininkams, brokeriams bei politikams.

„Lagamininiai“ telefonai: kai mobilumas reiškia nešiojamumą

Lygiagrečiai „plytoms“ egzistavo ir kita kategorija – „transportuojami“ (angl. transportable) arba „krepšio“ (angl. bag phone) telefonai. Tai buvo kompromisas tarp automobilinių telefonų ir rankinių „plytų“.

Išvaizda. Iš esmės tai – automobiliniai telefonai, įmontuoti į nešiojamą dėklą ar krepšį. Komplektą sudarydavo trys dalys: standartinis ragelis, rumbuotu laidu jungtas su valdymu; didelė siųstuvo–imtuvo dėžė; ir masyvi švino–rūgšties arba nikelio–kadmio baterija. Visa tai sudėta į brezentinį ar odinį krepšį su rankena per petį. Bendras svoris – 4–10 kg.

Privalumai. Kodėl rinktis tokį sunkų daiktą vietoje „DynaTAC“? Paprasta: galia ir autonomija. Naudojant automobilinių telefonų komponentus siuntimo galia siekdavo ~3 W (rankiniuose – ~0,6 W), tad ryšys užmiestyje buvo patikimesnis, o didesnė baterija leisdavo kalbėti ne 30 minučių, bet kelias valandas.

Pavyzdžiai. Žymūs modeliai – „Motorola 2900“ ir „Nokia Talkman“ serija.

Europos atsakas: NMT ir „Nokia“ iškilimas

Kol JAV vystė AMPS (angl. Advanced Mobile Phone System) 1G standartą, Skandinavijos šalys sukūrė savąjį – „Nordic Mobile Telephone“ (NMT). 1981 m. paleistas NMT tapo pirmuoju pasaulyje tarptautiniu korinio ryšio tinklu, leidusiu tarptinklinį ryšį tarp Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos.

Būtent NMT atvėrė kelią „Nokia“ (tuomet – „Mobira“) iškilimui.

Nokia/Mobira Senator (1982). Pirmasis „Nokia“ NMT telefonas buvo „transportuojamas“ – labiau panašus į karinę radijo stotį nei į telefoną. Jo svoris siekė ~9,8 kg; įrenginys montuotas automobiliuose arba nešiotas tarsi lagaminas.

Nokia/Mobira Cityman 900 (1987). Tikrasis „Nokia“ atsakas „Motorola DynaTAC“. „Cityman“ buvo rankinis NMT telefonas – vis dar „plyta“, bet lengvesnė (~760 g). Modelis išgarsėjo, kai 1989 m. Helsinkyje Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas juo skambino į Maskvą; dėl šios nuotraukos telefonas pramintas „Gorba“ ir tapo milžinišku statuso simboliu Europoje.

Lietuvoje NMT-450 (450 MHz) standartas, dėl didesnio aprėpties spindulio tinkamas rečiau apgyvendintoms teritorijoms, 1992 m. startavo „Comliet“ tinkle. Tuomet siūlyti „Nokia 440“ ar „Maxon“ telefonai jau buvo pažangesni nei ankstyvieji „Cityman“ ar „DynaTAC“:

Išvaizda. Vis dar „plytos“, tačiau mažesnės ir lengvesnės – svoris artėjo prie 500 g.

Ekranas. Vietoje LED indikatorių – maži vienspalviai (dažn. žali ar pilki) LCD ekranai, galintys rodyti ne tik renkamą numerį, bet ir skambinančiojo numerį (jei tinklas palaikė), baterijos lygį, ryšio stiprumą, kelias eilutes telefonų knygelės informacijos.

Funkcijos. Telefonų knygelė su keliasdešimčia įrašų, skambučių žurnalas, galimybė keisti skambučio toną.

Antena. Išorinė, dažnai ištraukiama. Sklandė mitas, kad ištraukta antena „geriau gaudo“, nors tai dažnai tebuvo placebo efektas.

Dizaino evoliucija ir „plytų“ eros pabaiga

Pirmųjų mobiliųjų telefonų išvaizdą diktavo ne dizainerių fantazija, o technologiniai suvaržymai.

Baterija. Didžiausias ir sunkiausias komponentas. Nikelio–kadmio (NiCd) baterijos buvo didelės, sunkios ir turėjo „atminties efektą“, todėl dažnai sudarė didžiąją dalį galinės korpuso dalies.

Siųstuvas–imtuvas. Radijo komponentai buvo stambūs ir imlūs energijai, generavo daug šilumos, tad reikėjo erdvės ventiliacijai.

Antena. Dėl žemų dažnių (450 MHz NMT arba 800 MHz AMPS) reikėjo fiziškai ilgesnių antenų, kad ryšys būtų efektyvus, todėl antenos buvo išorinės.

Korpusas. Gamintas iš storo, kieto plastiko, kad atlaikytų didelį svorį ir apsaugotų brangią elektroniką.

Pirmosios kartos (1G) „plytų“ era 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė slūgti. Didžiausią perversmą dizaine vėlgi padarė „Motorola“, 1989 m. pristačiusi „Motorola MicroTAC“.

„MicroTAC“ buvo pirmasis realiai kompaktiškas telefonas, įvedęs du revoliucinius dizaino elementus:

Atlenkiamas dangtelis (angl. clamshell/flip). Pirmasis plačiai paplitęs „flip“ telefonas: pagrindiniame korpuse – didžioji komponentų dalis, mikrofonas – atlenkiamame dangtelyje, dengiančiame klaviatūrą. Nenaudojamas telefonas tapdavo trumpesnis ir patogiau nešiojamas.

Dydis ir masė. Įrenginys tilpo į švarko kišenę, svėrė apie 300 g – ženklus žingsnis link tikro portabilumo.

Nors „MicroTAC“ vis dar buvo 1G analoginis telefonas, jo dizainas – mažesnis korpusas, atlenkiamas dangtelis ir orientacija į tikrą nešiojamumą – jau rodė kelią į 2G (GSM) erą, prasidėjusią 10-ojo dešimtmečio pradžioje ir atnešusią SMS žinutes, skaitmeninį ryšį bei tokius ikoninius modelius kaip „Nokia 3310“. Lietuvoje GSM era oficialiai startavo 1995 m. kovo 16 d., kai „Omnitel“ tinkle įvyko pirmasis oficialus GSM skambutis.

Išvados

Kaip atrodė pirmieji mobilieji telefonai? Kaip sunkūs, gremėzdiški, plastikiniai statuso simboliai. Nuo 10 kilogramų sveriančių „lagaminų“ iki 1,1 kg „DynaTAC“ prototipo ir vėlesnių 700–800 g „plytų“ – visus juos jungė didelis dydis, išorinė antena, menkas baterijos autonomiškumas ir astronominė kaina.

Jie neturėjo interneto, kamerų, žaidimų ar net SMS žinučių. Jei ekranai apskritai buvo, jie rodė tik skaičius raudonų LED diodų pagalba. Vienintelė funkcija – balsinis skambutis, ir tą jie atlikdavo vidutiniškai, su ~30 minučių pokalbio limitu.

Tačiau jų reikšmė – milžiniška. Šie įrenginiai išlaisvino mus nuo laido ir leido būti pasiekiamiems ne tik namie ar biure, bet ir gatvėje, automobilyje ar parke. Nors „plyta“ atrodė juokingai ir buvo nepaprastai nepraktiška, būtent ji inicijavo asmeninės komunikacijos revoliuciją, kurios vaisiais šiandien mėgaujamės laikydami rankose plonus, stiklinius išmaniuosius telefonus.

Naudoti šaltiniai

• Agar, J. (2004). Constant touch: A global history of the mobile phone. Icon Books.
• Android Authority. (2019, April 25). On the MicroTAC’s 30th anniversary, Motorola dishes on folding phones. https://www.androidauthority.com/motorola-microtac-folding-phones-980732/
• Mobile Phone Museum. (n.d.). DynaTAC 8000X. https://www.mobilephonemuseum.com/phone-detail/dynatac-8000x
• Mobile Phone Museum. (n.d.). Motorola MicroTAC 9800X. https://www.mobilephonemuseum.com/phone-detail/microtac-9800x
• „Mobilusis telefonas“. (n.d.). Vikipedija (lt). https://lt.wikipedia.org/wiki/Mobilusis_telefonas
• Nordic Mobile Telephone (NMT). (n.d.). Wikipedia (en). https://en.wikipedia.org/wiki/Nordic_Mobile_Telephone
• Paragas, F., & Holmgren, J. (2006). The NMT network: The “Nordic” solution to mobile telephony. Journal of Telecommunications & High Technology Law, 5(1), 197–214.
• Telia Lietuva. (2025, March 16). 30 m. pirmajam GSM skambučiui Lietuvoje. https://www.telia.lt/pranesimai-spaudai/30-metu-pirmajam-gsm-skambuciui-lietuvoje
• „Verslo žinios“. (2018, March 16). Prieš 23 metus Lietuvoje atliktas pirmas skambutis mobiliuoju ryšiu. https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2018/03/16/pries-23-metus-lietuvoje-atliktas-pirmas-skambutis-mobiliuoju-rysiu
• Wikipedia. (n.d.). Mobira Cityman 900. https://en.wikipedia.org/wiki/Mobira_Cityman_900
• Wikipedia. (n.d.). Motorola DynaTAC. https://en.wikipedia.org/wiki/DynaTAC